Laikinojo nedarbingumo apmokėjimas

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 d. nustato, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas atsirado to asmens nemokamų atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės gauti darbo užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu apdraustasis asmuo nušalinamas nuo darbo ligos metu. Kitaip tariant, jeigu darbuotojas yra nemokamuose atostogose ir jis suserga, tai išmokos už nedarbingumo jis negaus. Ji bus pradėta skaičiuoti tik grįžusiajam iš nemokamų atostogų. Taip pat yra ir su motinystės išmokomis, jeigu gaunanti tokias išmokas moteris išeina nemokamų atostogų.

Sveikatos draudimas

Daugiausia neaiškumų kyla dėl gydymo išlaidų darbuotojams esantiems nemokamose atostogose apmokėjimo. Šiuo atveju tokio aiškaus teisinio reglamentavo, kaip aptartų nedarbingumo išmokų atveju, nėra. Akivaizdu, kad didžiausių problemų gali kilti tiems darbuotojams, kurie nemokamai atostogauja mėnesį ir daugiau arba tokį pat laikotarpį neatvykstantiems į darbą suteikus nemokamą laisvą laiką asmeniniams poreikiams tenkinti. Valstybinėse ligonių kasose šių asmenų tarp draudžiamųjų socialiniu draudimu nebėra. Tai reiškia, kad jie privalo patys susimokėti bent minimalią 42 eurų 37 centų įmoką už vieną mėnesį. Jei darbuotojas nemokamai atostogauja mažiau nei vieną mėnesį, tai darbdavys už likusias mėnesio darbo dienas turi sumokėti ne mažiau nei 42 eurų 37 centų už draudžiamąjį, kad šis galėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Kitaip tariant, sistemiškai aiškinant Sveikatos draudimo įstatymą, už darbuotoją esantį nemokamose atostogose arba suteikus nemokamą laisvą laiką asmeniniams poreikiams tenkinti turi būti sumokėta ne mažesnė nei minimali 42 eurų 37 centų mėnesinė įmoka. Jeigu darbuotojas esantis nemokamose atostogose už kurį nebuvo sumokėta mėnesinė minimali 42 eurų 37 centų įmoka naudosis sveikatos priežiūros paslaugomis, tai formaliai Ligonių kasos tokias paslaugas suteikusiai gydymo įstaigai turėtų neapmokėti tokio paciento gydymo išlaidų. Matyt, kad tokiu atveju pati gydymo įstaiga galėtų kreiptis į teismą prašydama priteisti turėtas gydymo išlaidas iš paciento.

Atostogos

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 4 d. 4 p. nustato, kad į darbo metus už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos įskaitoma nemokamos atostogos iki dešimt darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu.  Kitaip tariant, jeigu darbuotojas bus ilgiau nemokamose atostogose nei nurodytas terminas, tai sutrumpės darbuotojo kasmetinės atostogos.

Valstybinio socialinio draudimo pensija

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 sraipsnio 1 dalis nustato, kad nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos. Jeigu šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis. Kitaip tariant nemokamų atostogų dienų skaičius per metus nėra ribojamas, tačiau jeigu darbuotojas gauna minimalų darbo užmokestį, tai per metus suteikta bent viena diena nemokamų atostogų sutrumpins jo pensijų draudimo stažą, o tai įtakos darbuotojo pensijos dydį, kuris tokiu atveju mažės.